Sąžinė

Andrius Kaniava

Em
Kažkuria prasme - mano sąžinė spintoj
Kažkuria prasme - iš esmės pakabinta
Am
Tarp šviežių kolekcijų, dangaus ir šiukslyno
C                                      B7
Kažkuria prasme - švelnaus siaubo kino

Kažkuria prasme - mano sąžinė kabo,
Tarp kliošavų kelnių ir naujo formato
Tarp to kas sutrinta, sudirbta, ištrinta
Kažkuria prasme - subtyliai pakabinta,

Kažkuria prasme - mano sąžinės balsas
Kalba trim kalbom, bet jo niekas neklauso,
Buria is žvaigždžių ir iš tirščio, o gaila
Kažkuria prasme - tai didinga, bet kvaila

Priedainis
G
Kažkuria prasme - leisk nuo to pasislėpt
B7
Šioj nakty, kaip po dideliu delnu
C
ir nupurtyt prie padų prilipusį
A7
Tą be proto išaugusį kalną
Leisk nors kartą pasijust išmintingu gražiu
Ir laimingu, kaip žydinti slyva
Atsibudus ryte prisimint
Kažkuria prasme - kad dar gyvas
  B7          Em  
Kažkuria prasme....

Kažkuria prasme mano sąžinė miega
Kūdikio miegu po sudytu sniegu,
Po metu našta, lyg po varvančiu stogu
Kažkuria prasme - gal išgerkim ta proga?

Kažkuria prasme - ji truputų parėjus
Jos mačo įvaizdis ir moumo manieros
Jau nuo pat ryto išsiplėtęs akiratis
Kažkuria prasme - ji lyg neišrastas dviratis

Kažkuria prasme - į šią sązinės viziją
Žvelgiu lyg provincija į televiziją
Na prie ko čia aš, prašome neklausti
Kažkuria prasme - jai vienodai ka graužti