Rudenį snaigės

D 
 Stojome kryžkelėj, pirmyn vėl atgal žengei
F#m 
 Ar liūdėtum dėl manęs, jei dabar nekenti
D 
 Nepavydėtina ši bejėgė padėtis
F#m 
 Užsimerkiu ir stebiu ar požemiais grįžti

G              A 
Neilgai laikės rudenį snaigės
F#m              A 
Įkalintos danguje

  D                                   F#m 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  D                                   F#m 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų

D 
 Gal ir kalbėjome viso labo per mažai
F#m 
 Durų neuždarai nes vis dėl to lauki

G              A 
Neilgai laikės rudenį snaigės
F#m              A 
Įkalintos danguje

  D                                   F#m 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  D                                   F#m 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų

      G            A 
Jei galėčiau valdyt savo mintis
  F#m 
Jų daug apie tave, ištart tau gal gana

  D                                   F#m 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  D                                   F#m 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų