Rudenį snaigės
- Meilė
- Pažengusiam
A
Stojome kryžkelėj, pirmyn vėl atgal žengei
C#m
Ar liūdėtum dėl manęs, jei dabar nekenti
A
Nepavydėtina ši bejėgė padėtis
C#m
Užsimerkiu ir stebiu ar požemiais grįžti
D E
Neilgai laikės rudenį snaigės
C#m E
Įkalintos danguje
A C#m
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
A C#m
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų
A
Gal ir kalbėjome viso labo per mažai
C#m
Durų neuždarai nes vis dėl to lauki
D E
Neilgai laikės rudenį snaigės
C#m E
Įkalintos danguje
A C#m
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
A C#m
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų
D E
Jei galėčiau valdyt savo mintis
C#m
Jų daug apie tave, ištart tau gal gana
A C#m
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
A C#m
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų
