Rudenį snaigės

C 
 Stojome kryžkelėj, pirmyn vėl atgal žengei
Em 
 Ar liūdėtum dėl manęs, jei dabar nekenti
C 
 Nepavydėtina ši bejėgė padėtis
Em 
 Užsimerkiu ir stebiu ar požemiais grįžti

F              G 
Neilgai laikės rudenį snaigės
Em              G 
Įkalintos danguje

  C                                   Em 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  C                                   Em 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų

C 
 Gal ir kalbėjome viso labo per mažai
Em 
 Durų neuždarai nes vis dėl to lauki

F              G 
Neilgai laikės rudenį snaigės
Em              G 
Įkalintos danguje

  C                                   Em 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  C                                   Em 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų

      F            G 
Jei galėčiau valdyt savo mintis
  Em 
Jų daug apie tave, ištart tau gal gana

  C                                   Em 
Ir kaip mum palengvėtų jei nebereikėtų, nebereikėtų
  C                                   Em 
Tų mudviejų griuvėsių iš naujo sudėtų, man nebereikėtų