Pereiti į pagrindinį turinį

Jonis - Ant tėvo dalgio ašmenų

                    
Lankoj pražydo dobilai,
                       A# 
Griežlė skardena neramiai,
                          
Kartoja šienpjoviams lig ryto,
         A#         
Kad pirmo šieno nesulytų.

                    
Kad neišlytų iš žiedų
                      A# 
Pirmų rasų ir spindulių.
                        
Jų šienui žiemą šitaip reikia,
       A#              
Tada saldus bus pienas vaikui.

             
   Ant tėvo dalgio ašmenų
   Aušra žėrėdavo, menu,
                             A# 
   Galandant lyg varpai skambėjo,
                         
   Gandrai į pradalgę lydėjo
           A#          
   Ant tėvo dalgio ašmenų.

                          
Visiems mums buvo čia drąsu
                      A# 
Ir viskas buvo mūs visų.
                       
Medžius vadinome mes broliais,
          A#           
O kalnelius - kapais senolių.

                        
Kol nelauktai žinia baisi
                     A# 
Lyg žaibas kilo debesy,
                     
Kryželį numušė nuo klevo,
            A#          
Tremtin mus siųsti atvažiavo.

             
   Ant tėvo dalgio ašmenų
   Aušra žėrėdavo, menu,
                             A# 
   Galandant lyg varpai skambėjo,
                         
   Gandrai į pradalgę lydėjo
           A#          
   Ant tėvo dalgio ašmenų.

                         
Žvaigždės raudonis atvarte
                    A# 
Ugnim žėravo nejaukia
                       
Ir skrido bėgiais begaliniais
      A#            
Raudodama dalia tremtinio.

                       
Sapnuos vaidenas dobilai,
                           A# 
Kad šieną pjaut jau per vėlai,
                     
Kad rūdys tėvo dalgį ėda,
          A#           
Lankoj juk vyturiai negieda.

             
   Ant tėvo dalgio ašmenų
   Aušra žėrėdavo, menu,
                             A# 
   Galandant lyg varpai skambėjo,
                         
   Gandrai į pradalgę lydėjo
           A#          
   Ant tėvo dalgio ašmenų.

-4#