Baigėme mokyklą
Klausyti dainos
A D G
Baigėme mokyklą penkiese, mes viena chebra
G
du mano klasiokai, dvi draugės ir aš
G
buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj
D A
buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs
A G
alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom
G
degtinę už tuos, kurie buvo draugais
G
cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą
G D A
kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais
G
būtumėt jūs matę, kaip atrodė mūs Kristė
G
vedė iš proto visus berniukus
G
buvo mažas stebuklas laikyti jos krūtį saujoj
Dsus2
didelis stebuklas parsivesti į namus
Em7 D
tylioji Agnė svajojo apie amžiną meilę
D
sėdi jos po vaikystės beržais
Em7 G/B
kalbasi abi apie mylimus vyrus
Csus2 D
juokiasi abi kad gyvena ne su jais
Em7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
Em7 Dsus2 Em7
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
Em7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
Em7 G/B D
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
G
dabar suolo draugas didelis bosas
G
turi šimtą kaklaraiščių, nėra žodžio „stop“
G
kai blaivas, meluoja, kad gerai, kad laimingas
G D A
kada girtas: „padėkim viską ir dingstam velniop“
A Bm
kitas buvo linkęs į šoną nuklysti
Bm
pirmas viską išbandė, nesirinko kelių
Em7 Bm
netikiu, kad rado jį Londone upėj
C D
netikiu, kad be mūs jis dar turėjo draugų
Em7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
Em7 Dsus2
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
Em7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
Em7 G/B D
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
Em7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
Em7 Dsus2 Em7
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
Em7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
Em7
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
Em7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
Em7 Dsus2
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks...
Dsus2 G
ir aš be prasmės, lyg ne laiku pražydęs,
G D A
su antsnukiu klouno, fejerverkais fone...
G G
kai aš pilnas, man sako: koks nuobodus tipas
kai aš tuščias, kiti laiko žvaigžde...