Baigėme mokyklą
Marijonas Mikutavičius Klausyti dainos
A A A A F#m7 E B F#m7 F#m7 A E B
B E A
Baigėme mokyklą penkiese, mes viena chebra
A
du mano klasiokai, dvi draugės ir aš
A
buvo paskutinis skambutis pirmoko rankoj
E B
buvo kas ilgiau nemiegojęs iškęs
B A
alaus gėrėm kaip pamišę už tai, kad išėjom
A
degtinę už tuos, kurie buvo draugais
A
cigarečių po dvidešimt už kiekvieną kartą
A E B
kai mus baudė už tai, kad buvom tik mokiniais
A
būtumėt jūs matę, kaip atrodė mūs Kristė
A
vedė iš proto visus berniukus
A
buvo mažas stebuklas laikyti jos krūtį saujoj
Esus2
didelis stebuklas parsivesti į namus
F#m7 E
tylioji Agnė svajojo apie amžiną meilę
E
sėdi jos po vaikystės beržais
F#m7 A/C#
kalbasi abi apie mylimus vyrus
Dsus2 E
juokiasi abi kad gyvena ne su jais
F#m7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
F#m7 Esus2 F#m7
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
F#m7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
F#m7 A/C# E
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
A
dabar suolo draugas didelis bosas
A
turi šimtą kaklaraiščių, nėra žodžio „stop“
A
kai blaivas, meluoja, kad gerai, kad laimingas
A E B
kada girtas: „padėkim viską ir dingstam velniop“
B C#m
kitas buvo linkęs į šoną nuklysti
C#m
pirmas viską išbandė, nesirinko kelių
F#m7 C#m
netikiu, kad rado jį Londone upėj
D E
netikiu, kad be mūs jis dar turėjo draugų
F#m7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
F#m7 Esus2
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
F#m7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
F#m7 A/C# E
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
F#m7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
F#m7 Esus2 F#m7
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks
F#m7
galim verkti čia ašaromis apsipylę
F#m7
bet su šypsena laukiam, kas dar atsitiks
F#m7
mūsų sielas ir smegenis daug kas nuvylė
F#m7 Esus2
mūsų kaltės ir baimės nebepaliks...
Esus2 A
ir aš be prasmės, lyg ne laiku pražydęs,
A E B
su antsnukiu klouno, fejerverkais fone...
A A
kai aš pilnas, man sako: koks nuobodus tipas
kai aš tuščias, kiti laiko žvaigžde...