Mergaitė
- Meilė
- Pradedančiajam
Klausyti dainos
Bm A
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
F#m7 G
Kol lietus plaukus lygina.
Bm A
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
F#m7 G
Apie laimę prisimena.
Bm A
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
F#m7 G
Ko akys dailios nedžiugina?
Bm A
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
F#m7 G
Nes būna – meilė pasibaigia…
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
Bm A
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
F#m7 G
Lūpos laime nebekalba.
Bm A
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
F#m7 G
Kojos veda į prarają.
Bm A
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
F#m7 G
Dar daug dalykų neatrastų.
Bm A
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
F#m7 G
Nes laukti ryto jau per sunku…
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
Bm A
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
F#m7 G
Ko akys dailios nedžiugina?
Bm A
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
F#m7 G
Nes būna – meilė pasibaigia…
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
Bm A F#m7 G
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
