Mergaitė

C#m                   B                
Ant balkono krašto mąsto, laiškus drasko lėtai,
G#m7                 A 
Kol lietus plaukus lygina.
C#m                 B   
Iš devinto aukšto aukšto namo žiūri ilgai,
G#m7            A 
Apie laimę prisimena.

C#m                     B   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
G#m7                   A 
Ko akys dailios nedžiugina?
C#m                       B   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
G#m7                 A 
Nes būna – meilė pasibaigia…

C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

C#m                        B            
Ant aukščiausio skardžio saldžiai lietūs ardo viltis,
G#m7            A 
Lūpos laime nebekalba.
C#m                     B            
Paskutiniam skrydžiui tyliai ji atmerkia akis,
G#m7              A 
Kojos veda į prarają.

C#m                     B 
Sakau: mergaite, neskubėk, dar viskas ateity,
G#m7                A 
Dar daug dalykų neatrastų.
C#m                     B            
Atsako: sako, kartais reikia pasilikti nakty,
G#m7                  A 
Nes laukti ryto jau per sunku…

C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?

C#m                     B   
Sakau: mergaite, ką viena niūrioj nakty veiki?
G#m7                   A 
Ko akys dailios nedžiugina?
C#m                       B   
Atsako: sako, kartais žmonės laimę randa mirty,
G#m7                 A 
Nes būna – meilė pasibaigia…

C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?
C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nedžiugina?
C#m   B   G#m7  A 
Ei, kodėl meilė nuliūdina?