Užgis iki vestuvių

G 
Kai nukrisdavau maža
Em 
Mane guosdavo mama:
G            Em 
„Neverk, užgis iki vestuvių“.
G 
Man praskeltą galvą siuvo,
Em 
Aš taip laukiau tų vestuvių,
C        D          D#  F 
O tada įėjo jis pro duris

G 
Toks gražus...
Em 
Aš jam gimdžiau vaikus,
C                 D          D#  F 
O jis man sakė: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

G  Em 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
C               D 
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
G  Em 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)

G 
Po vestuvių ir vaikų
Em 
Mes nustojome abu
G 
Mylėt,
Em 
Tačiau išmokome daugiau ir tapom
G 
Tobulais tėvais, be to,
Em 
Apsikrovėme darbais,
C        D          D#  F 
O tada tu įėjai pro duris

G 
Toks gražus...
Em 
Aš tau gimdžiau vaikus,
C                 D          D#  F 
O tu sakei man: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

G  Em 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
C               D 
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
G  Em 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
G  Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)

G  Em 
JOG VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
G  Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
G  Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
G  Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)