Pereiti į pagrindinį turinį

Giedrė - Užgis iki vestuvių


Kai nukrisdavau maža
Em 
Mane guosdavo mama:
           Em 
„Neverk, užgis iki vestuvių“.

Man praskeltą galvą siuvo,
Em 
Aš taip laukiau tų vestuvių,
                D# 
O tada įėjo jis pro duris


Toks gražus...
Em 
Aš jam gimdžiau vaikus,
                         D# 
O jis man sakė: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Em 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Em 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)


Po vestuvių ir vaikų
Em 
Mes nustojome abu

Mylėt,
Em 
Tačiau išmokome daugiau ir tapom

Tobulais tėvais, be to,
Em 
Apsikrovėme darbais,
                D# 
O tada tu įėjai pro duris


Toks gražus...
Em 
Aš tau gimdžiau vaikus,
                         D# 
O tu sakei man: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Em 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Em 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Em 
Visada taip bus (ūū-ūū)

Em 
JOG VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Em 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)