Pereiti į pagrindinį turinį

Giedrė - Užgis iki vestuvių

-10#0


Kai nukrisdavau maža
F#m 
Mane guosdavo mama:
           F#m 
„Neverk, užgis iki vestuvių“.

Man praskeltą galvą siuvo,
F#m 
Aš taip laukiau tų vestuvių,
                
O tada įėjo jis pro duris


Toks gražus...
F#m 
Aš jam gimdžiau vaikus,
                         
O jis man sakė: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

F#m 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
F#m 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)


Po vestuvių ir vaikų
F#m 
Mes nustojome abu

Mylėt,
F#m 
Tačiau išmokome daugiau ir tapom

Tobulais tėvais, be to,
F#m 
Apsikrovėme darbais,
                
O tada tu įėjai pro duris


Toks gražus...
F#m 
Aš tau gimdžiau vaikus,
                         
O tu sakei man: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

F#m 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
F#m 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)
F#m 
Visada taip bus (ūū-ūū)

F#m 
JOG VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
F#m 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
F#m 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
F#m 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)