Pereiti į pagrindinį turinį

Giedrė - Užgis iki vestuvių


Kai nukrisdavau maža
Bm 
Mane guosdavo mama:
           Bm 
„Neverk, užgis iki vestuvių“.

Man praskeltą galvą siuvo,
Bm 
Aš taip laukiau tų vestuvių,
                A# 
O tada įėjo jis pro duris


Toks gražus...
Bm 
Aš jam gimdžiau vaikus,
                         A# 
O jis man sakė: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Bm 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Bm 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)


Po vestuvių ir vaikų
Bm 
Mes nustojome abu

Mylėt,
Bm 
Tačiau išmokome daugiau ir tapom

Tobulais tėvais, be to,
Bm 
Apsikrovėme darbais,
                A# 
O tada tu įėjai pro duris


Toks gražus...
Bm 
Aš tau gimdžiau vaikus,
                         A# 
O tu sakei man: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Bm 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Bm 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Bm 
Visada taip bus (ūū-ūū)

Bm 
JOG VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Bm 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Bm 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Bm 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)