Pereiti į pagrindinį turinį

Giedrė - Užgis iki vestuvių


Kai nukrisdavau maža
Am 
Mane guosdavo mama:
           Am 
„Neverk, užgis iki vestuvių“.

Man praskeltą galvą siuvo,
Am 
Aš taip laukiau tų vestuvių,
                G#  A# 
O tada įėjo jis pro duris


Toks gražus...
Am 
Aš jam gimdžiau vaikus,
                         G#  A# 
O jis man sakė: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Am 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Am 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)


Po vestuvių ir vaikų
Am 
Mes nustojome abu

Mylėt,
Am 
Tačiau išmokome daugiau ir tapom

Tobulais tėvais, be to,
Am 
Apsikrovėme darbais,
                G#  A# 
O tada tu įėjai pro duris


Toks gražus...
Am 
Aš tau gimdžiau vaikus,
                         G#  A# 
O tu sakei man: „Meile, meile, meile,
GYVENIMAS PUIKUS!”

Am 
Aš daugiau niekad nekritau (ūū-ū)
             
Ir dar ilgai maniau (ūū-ū),
Am 
Jog visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)
Am 
Visada taip bus (ūū-ūū)

Am 
JOG VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Am 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Am 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)
Am 
VISADA TAIP BUS (ŪŪ-ŪŪ)